Pereiti prie pagrindinio turinio

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Norite ko nors paklausti? Čia rasite dažniausiai užduodamus klausimus ir kitą informaciją.

Peržiūrėti visus DUK

  • Mes suprantame, kad mūsų produktus naudojate šalia žmonių, gyvūnų ir daiktų, kurie jums patinka. Todėl mes norime, kad turėtumėte visą informaciją, kurios reikia norint priimti geriausius jūsų šeimai sprendimus.

  • Viskas prasideda nuo vartotojų poreikių arba pasirodžius naujovei, kuri, mūsų nuomone, jums patiktų. Mes renkame duomenis iš vartotojų, platintojų, tiekėjų ir kt. Tuomet prasideda produkto kūrimo procesas: svarstoma, kokiam tikslui produktas bus naudojamas, koks turėtų būti jo poveikis, potencialus gyvavimo ciklas ir kiti veiksniai. Naudodamiesi mūsų sukurta klasifikacijos sistema, vadinama „SC Johnson Greenlist process“, mokslininkai atrenka ingredientus, kuriais šeimos galėtų pasitikėti – vertina jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuomet produktas yra paruoštas, atitinka veiksmingumo ir kokybės standartus, gamybos komanda pagamina jį pagal technines specifikacijas, tada vėl tikrinama produkto kokybė.

    Mūsų tikslas – sukurti produktą, kuriuo galėtumėte pasitikėti ir kuris atitiktų mūsų naujovių ir kokybės tradicijas. Norėdami sužinoti daugiau apie „Greenlist process“, paspauskite čia.

  • Kai pradėjome savo ingredientų atskleidimo programą, norėjome naudoti tik vieną pavadinimų suteikimo sistemą – Tarptautinę kosmetikos ingredientų nomenklatūrą („International Nomenclature of Cosmetic Ingredients“, INCI) – nes taip tiesiog paprasčiau. Šiuos terminus esate įpratę matyti ant kosmetikos ir asmeninių produktų, tad pamanėme, kad jie bus lengviausiai suprantami daugumai žmonių.

    Tačiau Tarptautinė kosmetikos ingredientų nomenklatūra skirta asmens priežiūros priemonių pramonei, todėl kai kurių mūsų naudojamų ingredientų nėra INCI sąraše. Tais atvejais mes naudojamės JAV buitinių produktų pramonės ingredientų žodynėliu. Mes dalyvavome pramonės atstovams rengiant tą nomenklatūrą per Specializuotų vartotojų produktų asociaciją („Consumer Specialty Products Association“, CSPA).

    Dėl šios priežasties mūsų ingredientų pavadinimai yra pasaulinės INCI nomenklatūros ir JAV CSPA žodynėlio mišinys. Dauguma atvejų jie sutampa, jei nesutampa, mes siekiame vartoti tą terminą, kuris labiausiai paplitęs tarp mūsų verslo atstovų ir kurį geriausiai žino mūsų klientai. Pavyzdys – kai mes kalbame apie vandenį, kai jis naudojamas kaip ingredientas, INCI terminas yra „aqua“. Mes vadovaujamės CSPA žodynu ir paprasčiausiai vadiname jį „vandeniu“.

  • Turėkite omenyje, kad visos medžiagos yra „cheminės medžiagos“. Cheminės medžiagos yra pagrindinė visų dalykų, įskaitant maisto, drabužių ir oro, kuriuo kvėpuojame, statybinė medžiaga. Pavyzdžiui, vanduo yra cheminių medžiagų – vandenilio ir deguonies – junginys (H2O), o oras yra azoto, deguonies, anglies dioksido ir kitų dujų junginys. Be to, kai kurios gamtoje aptinkamos cheminės medžiagos taip pat yra toksiškos, pavyzdžiui, arsenas ir cianidas. Svarbu tai, kad kartais dėl daugybės priežasčių, įskaitant tvarumą, sintetinis ingredientas yra geresnis pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei naudojamas natūralus ingredientas, kurio ištekliai yra maži, tarkim, sandalmedis, labai greitai galima sunaudoti tai, kiek jo dar likę. Todėl naudoti iš esmės niekada nesibaigiančią medžiagą būtų atsakingiau. „SC Johnson“ taip pat naudoja gamtoje aptinkamus ingredientus, tačiau tik tuomet, kai jie atitinka mūsų standartus.

  • Svarbu abu dalykai, tačiau svarbiausia – kiekis. Galvokite taip: dauguma sutiktų, kad vanduo yra nežalinga cheminė medžiaga. Tačiau net nuo vandens galite numirti, jei jo išgersite labai daug. Kuriant produktus, svarbu atrinkti tinkamą cheminę medžiagą, kuri padėtų pasiekti tikslą, ir naudoti mažiausią veiksmingą pagrindinių ingredientų procentą, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.

  • Kai kurie chemikalai yra ypač pavojingi arba toksiški, tokie kaip asbestas ir arsenas, tačiau beveik visi chemikalai yra kažkiek toksiški. Pavyzdžiui, valgomoji druska, arba sodium chloride: naudojama mažais kiekiais valgomoji druska tik pagerina maisto skonį, tačiau besaikis jos vartojimas gali lemti aukštą kraujo spaudimą. Tai ar ji toksiška? Atsakymas: valgomoji druska GALI būti toksiška, jeigu yra naudojama be saiko, tačiau, saikingai naudojant, ji NĖRA toksiška. Svarbiausia yra suvartojamas kiekis arba dozė.

  • Tai – sudėtingas klausimas, kartais galite išgirsti diskusijų šiuo klausimu, nes jis susijęs su įstatymais ir reglamentais, reglamentuojančiais chemines medžiagas. „Pavojus“ yra ingrediento savybė. Pavyzdžiui, valgomosios druskos keliamas pavojus yra tai, kad ji didina kraujo spaudimą. „Rizika“ yra TIKIMYBĖ, kad pavojus įvyks. Grįžtant prie valgomosios druskos pavyzdžio – aukšto kraujo spaudimo rizika yra žema, jei nevalgysite per daug druskos. Taigi rizika yra susijusi su ingrediento pavojaus laipsniu IR jo doze, kurią gauna žmogus – vadinasi, poveikio stiprumu ir kiekiu laikui bėgant. Kai kurie žmonės teigia, kad ingredientai, kurie kelia bet kokį pavojų, yra žalingi. Tačiau, kaip ir su valgomosios druskos pavyzdžiu, dažnai pavojų galima lengvai suvaldyti.

    „SC Johnson“ mes vadovaujamės rizika pagrįstu požiūriu. Tai reiškia, kad:

    •  stegiamės garantuoti, jog ingredientai, turintys pavojingų savybių, būtų apriboti iki saugaus lygio ir kad reikiamam poveikiui išgauti būtų panaudojama mažiausiai veiksminga koncentracija, kaip numatyta pagal vietos įstatymus

    •  kuriame produktus, kurie pasižymėtų greitu poveikiu, taip sumažinant poveikio stiprumą ir trukmę

    •  kuriame pakuotes, kurios sumažina poveikį, pavyzdžiui, garantuojant, kad produktas, kuris gali sukelti odos alergiją, yra supakuotas talpoje, kuri apsaugota nuo nuotėkio

    •  kuriame purškalus, kurių galima įkvepti tik minimaliai, pavyzdžiui, sukuriame didesnius valiklio lašelius, kad jie kuo greičiau nukristų ant paviršiaus, kurį valote, o ne kabėtų ore

    •  pateikiame aiškias instrukcijas ant etikečių, kad būtų užkirstas kelias netinkamam naudojimui, kuris gali padidinti riziką, siejamą su produkto naudojimu. Etiketės pateikiamos dėl priežasties. Perskaitykite jose pateikiamas instrukcijas ir jų laikykitės.

  • Glaudžiai bendradarbiaujame su kvapiųjų medžiagų tiekėjais, siekdami įvertinti mūsų aromatams naudojamų kvapiųjų ingredientų poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Mes laikomės šalių, kuriose vykdome veiklą, teisės aktų reikalavimų ir Tarptautinės kvapiųjų medžiagų asociacijos (IFRA) nustatytų standartų.

    Be to, „SC Johnson“ kompanijoje, parinkdami kvapiąsias medžiagas, žengiame dar toliau. Mes vertiname jas ne tik pagal IFRA standartus, papildomai taikome ir savo standartus. Pradedame nuo IFRA sąrašo, o vėliau pritaikome ir savo vidinius reikalavimus. Vidiniai reikalavimai apima tokius pat kriterijus kaip IFRA – kancerogeniškumas, mutageniškumas, reprodukcinis toksiškumas, – bet „SC Johnson“ kompanijoje ingredientą traktuojame kitaip. Kai kuriais atvejais atsižvelgiame į papildomus veiksnius, tokius kaip vartotojo pasitikėjimas ingredientu, arba kitas mokslines teorijas.

  • Ne. Esant tam tikroms aplinkybėms, leidžiame naudoti draudžiamąsias medžiagas, tačiau paprastai apribojame jų naudojimo laiką. Tačiau tokių išimčių nelengva išsireikalauti. Visų pirma, reikia pateikti prašymą vadovui, atsakingam už visos produkcijos saugumą ir aplinkosaugos klausimus, su paaiškinimu, kodėl tokia sudedamoji dalis reikalinga, ir numatoma naudojimo nutraukimo data. Jeigu prašymas patvirtinamas, jį dar turi patvirtinti vyriausiasis tvarumo reikalų pareigūnas.

  • Pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei išimtis suteikiama, tai padaroma dėl to, jog, nepaisant to, kad mums kyla klausimų dėl sudedamosios dalies, bendrovės „SC Johnson“ turimi duomenys rodo, kad sudedamoji dalis tam tikru lygiu, kurio neviršijame, gali būti naudojama saugiai. Tokiu atveju galime suteikti išimtį dėl toliau išvardytų priežasčių.

    • Sužinojome, kad tiekėjas deda draudžiamąją sudedamąją medžiagą į kažkurį mūsų perkamą gaminį, todėl mums reikia padaryti išimtį, kol galėsime pakeisti formulę ir nebenaudoti tos medžiagos.
    • Mes įsigyjame prekės ženklą arba gaminį ir sužinome, kad jo sudėtyje yra medžiagų, kurias mes laikome draudžiamomis – vadinasi, turime pritaikyti išimtį tol, kol galėsime pakeisti formulę.
    • Kalbant apie registruotus gaminius – buvo pakeista gaminio formulė, kad iš jo būtų pašalinta draudžiamoji medžiaga, tačiau mes laukiame naujos formulės patvirtinimo iš atitinkamos priežiūros tarnybos.

  • Ne visada. Produktai, pagaminti iš natūralių medžiagų, gali turėti daugiau alergenų nei produktai, pagaminti iš sintetinių medžiagų. Pavyzdžiui, kvepalai, pagaminti iš natūralių kvapiųjų medžiagų, gali turėti daugiau alergenų nei kvepalai, pagaminti daugiausiai iš sintetinių medžiagų.

  • Šie ingredientai yra bendros daugelio kvapiųjų medžiagų sudedamosios dalys, ypač tų, kurių pagrindą sudaro eteriniai aliejai, pavyzdžiui, citrusų, gėlių ir pušų kvapų. Priklausomai nuo konkrečios kvapiosios medžiagos, mūsų formulėse gali būti šiek tiek šių medžiagų. Saugus lygis, kurio naudojimas nesukelia alerginio poveikio, yra nustatytas, juo paremti IFRA standartai, kurie sukurti visoms 26 medžiagoms. Mūsų kvapiosiose medžiagose šios medžiagos naudojamos mažiausia galima koncentracija, kuri būtina kuriant kvapiąsias medžiagas. Šios koncentracijos visada yra žemiau saugaus lygio, kuris nustatytas IFRA standartuose ir kuris atitinka galiojančius įstatymus. Kaip reikalaujama pagal įstatymus, kai naudojamas vienas arba daugiau ES 26 alergenų, kiekvienas iš šių ES 26 alergenų turi būti aiškiai nurodytas produkto etiketėje.

    Nors yra daug skirtingų šiems alergenams skirtų nomenklatūrų, toliau pateikiame jų pavadinimus, vartojamus pagal ES kosmetikos direktyvą:

    •  2-Benzylideneheptanal (Amyl cinnamal)
    •  Benzyl alcohol
    •  Cinnamyl alcohol
    •  3,7-Dimethyl-2,6-octadienal (Citral)
    •  Phenol, 2-methoxy-4-(2-propenyl) (eugenol)
    •  Hydroxycitronellal
    •  Phenol, 2-methoxy-4-(1-propenyl)- (Isoeugenol)
    •  2-Pentyl-3-phenylprop-2-en-1-ol (Amylcinnamyl alcohol)
    •  Benzyl salicylate
    •  2-Propenal, 3-phenyl- (Cinnamal)
    •  2H-1-Benzopyran-2-one (coumarin)
    •  2,6-Octadien-1-ol, 3,7-dimethyl-, (2E)- (geraniol)
    •  3 ir 4-(4-Hydroxy-4-methylpentyl) cyclohex-3-ene-1-carbaldehyde (Hydroxyisohexyl 3-cyclohexene carboxaldehyde) (HICC arba „Lyral“®.)  
    •  4-Methoxybenzyl alcohol (Anise alcohol)
    •  2-Propenoic acid, 3-phenyl-, phenylmethyl ester (Benzyl cinnamate)
    •  2,6,10-Dodecatrien-1-ol, 3,7,11-trimethyl- (Farnesol)
    •  2-(4-tert-Butylbenzyl) propionaldehyde (Butylphenyl methylpropional)
    •  1,6-Octadien-3-ol, 3,7-dimethyl- (Linalool)
    •  Benzyl benzoate
    •  3,7-dimethyloct-6-en-1-ol (Citronellol)
    •  2-Benzylideneoctanal (Hexyl cinnamal)
    •  (4R)-1-Methyl-4-(1-methylethenyl)cyclohexene (limonene)
    •  Methyl heptin carbonate (Methyl 2-octynoate)
    •  3-Methyl-4-(2,6,6-trimethyl-2-cyclohexen-1-yl)-3-buten-2-one (alpha-Isomethyl ionone)
    •  Evernia prunastri extract (oak oss extract)
    •  Evernia furfuracea extract (treemoss extract).

  • Kai kurie žmonės yra alergiški tam tikroms sudedamosioms dalims. Jeigu esate alergiškas (-a), patariame susisiekti su savo gydytoju ir aptarti tai išsamiau. Prieš naudodami „SC Johnson“ produktus galite produktų naudojimo pagalbos linija susisiekti su produktų specialistais, jie patars, kurie produktai jums yra tinkami. Susisiekti galite numeriu .

  • Visuose buitiniuose valymo produktuose yra odos alergenų. „SC Johnson“ stengiasi naudoti tik nedidelį kiekį odos alergenų, kuris praktiškai negali sukelti naujos odos alergijos ar alerginės reakcijos, jeigu priemonė naudojama laikantis nurodymų.

  • Esame įsipareigoję nurodyti savo produktų sudėtį, kad žmonės galėtų patys pasirinkti, kas tinka jiems ir jų šeimos nariams. „SC Johnson“ stengiasi naudoti tik nedidelį kiekį odos alergenų, kuris praktiškai negali sukelti naujos odos alergijos ar alerginės reakcijos. Vis dėlto, panašiai kaip ir žmonių alergijos maistui atveju, tiems, kurie jau turi odos alergijų, informacija apie konkrečią sudedamąją dalį gali padėti pasirinkti produktą.

  • Sunku sukurti tokį produktą, kuris būtų veiksmingas, tačiau neturėtų jokių odos alergenų. Svarbu žinoti, kad mūsų valymo produktai, jei naudojami laikantis nurodymų, neturėtų sukelti ir sustiprinti alerginių reakcijų.

  • Ftalatai – tai didelė plačiai naudojamų ingredientų grupė. Mūsų kvapiųjų medžiagų paletėje ftalatai nenaudojami. 2008 metais iš savo tiekėjų pareikalavome, kad ftalatų koncentracija „SC Johnson“ kompanijai tiekiamose kvapiosiose medžiagose po truputį būtų mažinama.

  • Mokslininkai, įstatymų leidėjai ir Europos Sąjunga bendrai sutaria, kad mažesnė kaip 0,01 procento dalis nuplaunamuosiuose produktuose praktiškai negali sukelti reakcijos. Remiantis šia nauja skaidrumo iniciatyva nurodomi visi odos alergenai, kurių dalis produkte sudaro bent 0,01 procento, kas taip pat atitinka Europos Sąjungos standartą.

  • Žmonėms patinka kvapai, nes jie paverčia namus ypatingais. Jie gali atgaivinti orą ir sukurti švarių ir tvarkingų namų atmosferą. Žmonėms, kurie renkasi produktus be kvapiųjų medžiagų, mes taip pat gaminame atitinkamus produktus. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių renkasi buitinius produktus, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų.

  • Nors „SC Johnson“ kvapiųjų medžiagų paletėje yra maždaug 1 300 ingredientų, svarbu prisiminti, kad mes išskyrėme dar 2 000 dažnai naudojamų ingredientų, nes jie neatitinka „SC Johnson“ standartų. Tipinė kvapioji medžiaga, kurios pagrindą sudaro aliejus, gali turėtų net 50 skirtingų ingredientų. Sudėtingos formulės kvepaluose jų gali būti nuo 50 iki 200. Paletė, kurioje yra 1 300 pasirinkimų, suteikia mūsų parfumeriams kūrybinės laisvės – dėl šios priežasties jie gali sukurti neįtikėtiną kvapą, kurio jūs ir tikitės.

  • Kadangi esame šeimos verslas, mums nieko nėra svarbiau už šeimų, kurios naudoja „SC Johnson“ produktus, sveikatą ir saugumą. Todėl mes buvome viena iš pirmųjų bendrovių, kurios savo klientams atskleidė specifinę su ingredientais susijusią informaciją. Todėl mes toliau išliekame įsipareigoję skaidriai bendrauti ir pateikti jiems informaciją apie mūsų produktuose naudojamus ingredientus. Mes daug dirbame pasirinkdami ingredientus, kuriais šeimos gali pasitikėti – vertinant pagal jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Norėdami suprasti išsamų mūsų požiūrį į ingredientų ir kvapiųjų medžiagų atskleidimą, spustelėkite čia.

  • Šiandieniame pasaulyje mums dažnai sako, kad turėtume naudoti tik natūralius dalykus. Nuo maisto produktų ir drabužių iki kitų produktų – akcentuojama, kad natūralūs ingredientai gali būti sveikesni arba gali padėti taupyti išteklius ir saugoti aplinką. Tačiau, nors gali būti sunku tuo patikėti, tai ne visada tiesa. Tiesą sakant, sintetinės sudedamosios dalys dažnai nebūna labiau toksiškos negu natūralios.

    Pavyzdys yra d-Limonene, kurio aptinkama daugelyje natūralių kvapiųjų medžiagų ir kuris yra citrusų žievelių sudedamoji dalis. d-Limonene gali sukelti odos alergiją ir, priklausomai nuo dozės, galimai gali būti toksiškas vandens organizmams. Dar daug kitų natūralių kvapiųjų medžiagų kelia tokį patį pavojų. Tiesą sakant, d-Limonene kiekis apelsino žievelėje yra pakankamas, kad jį būtų galima klasifikuoti kaip „pavojingą“, nes, pagal Europos Sąjungos teisės aktus, jis sukelia odos alergijos pavojų. BE TO, jam galima suteikti simbolį „Dead Tree and Dead Fish“, kuris reiškia, kad medžiaga kelia pavojų aplinkai! Tai yra toks pat žymėjimas, kurio reikalaujama ir kuris pateikiamas ant daugybės buitinių produktų, kurių sudėtyje yra sintetinio d-Limonene.

    Taigi – ar reikia vengti ir natūralių kvapiųjų medžiagų? Ne. Tačiau nereikia vengti ir sintetinių ingredientų, kurių profilis yra toks pat arba geresnis negu natūralių. Jei kvapiosios medžiagos ingredientas produkte naudojamas tinkama koncentracija, tai jo naudojimas neturėtų kelti problemų. Ši nuostata taikoma tiek natūraliems, tiek sintetiniams ingredientams.

  • Mes suprantame, kad mūsų produktai naudojami šalia įvairių žmonių, gyvūnų ir daiktų, todėl daug dedame pastangų, kad tinkamai įvertintume naudojamų ingredientų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, o gautus tyrimų rezultatus skelbiame viešai. Visuose „SC Johnson“ „neturinčių kvapiųjų medžiagų“ produktuose kvapiųjų medžiagų ar kvapų ingedientų nėra. Tik kai kuriuose produktuose, kurie žymimi kaip „bekvapiai“, naudojame specialiai sukurtą kvapiąją medžiagą, kuri neutralizuoja produktų ingredientų mišinio skleidžiamą kvapą, todėl tokie produktai būna bekvapiai. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite mūsų svetainės skyriuje „Kvapiosios medžiagos“..

  • Produktus kuriame taip, kad jie atitiktų visus galiojančius įstatymus ir teisės aktus, įskaitant visus visoje Europoje taikomus reglamentus, tarp kurių yra:

    • Vartotojų apsaugos įstatymai ir reglamentai: Direktyva dėl vartotojų teisių (2011/83/ES); Direktyva dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (99/44/EB); Direktyva dėl vartotojų apsaugos, žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (98/6/EB), ir Direktyva dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2006/114/EB).
    • Reglamentas (ES) dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo Nr. 528/2012, kuris reguliuoja biocidinių produktų, skirtų apsaugoti žmones, gyvūnus, medžiagas ar gaminius nuo tokių kenksmingų organizmų kaip kenkėjai ar bakterijos, pardavimą ir naudojimą. Tarp ES parduodamų „SC Johnson’s“ biocidinių produktų yra Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patvirtintų veikliųjų medžiagų.
    • Jungtinių Tautų Visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (GHS), įgyvendinta ES reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP).
    • Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, leidimų suteikimo ir apribojimo (REACH), kuris nustato informacijos apie visų cheminių medžiagų, įskaitant valymo produktus, savybes ir pavojų rinkimo bei vertinimo tvarką.
    • Reglamentas (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, kurie reguliuoja ploviklių bei kosmetikos gaminių ženklinimą ir saugumą.
    • CIPAC, WHO, FAO, OECD gairės – tai pesticidų gaminiams taikomos gairės, kurias išleido Tarptautinė tarplaboratorinė analitinė pesticidų taryba, Pasaulinė sveikatos organizacija, JT maisto ir žemės ūkio organizacija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
    • Taip pat įvairūs vietos / regioniniai nuostatai, taikomi atskirose ES valstybėse narėse

  • Kai kuriais atvejais, deja, tenka. Mūsų produktai turi atitikti vyriausybės, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, o tam tikrų produktų bandymų reikalauja įstatymai, tačiau mes ieškome būdų, kaip laikantis šių reikalavimų iki minimumo sumažinti bandymų su gyvūnais kiekį. Žinome, kad yra kompanijų, skelbiančių, jog nevykdo jokių bandymų su gyvūnais; mes tai vertiname skeptiškai, kadangi dažnai tokių bandymų reikalauja įstatymai. Jeigu kompanija skelbiasi neatliekanti bandymų su gyvūnais, tai dar nereiškia, kad bandymai iš viso nebuvo atlikti. Dauguma produktuose naudojamų ingredientų tikrinami atskirai, siekiant nustatyti jų toksiškumą. Kai kurios kompanijos vengia šio klausimo, nes jų naudojamas žaliavas tikrina medžiagų tiekėjai. Mums „SC Johnson“ kompanijoje rūpi sąžininga ir skaidri komunikacija, todėl nesišvaistome plačiomis ir apibendrintomis sąvokomis, kurios sudarytų klaidingą įvaizdį. Suprantame, kad dėl tokio mūsų požiūrio, kai kurie žmonės apsisprendžia nepirkti „SC Johnson“ produktų. Tačiau mes tikime, kad jūs suteiksite mums progą, nes esame kompanija, dedanti daug pastangų, siekiant pagerinti situaciją. Daugiau informacijos apie mūsų idėjas šia tema rasite čia.

  • Tai yra mūsų sudedamųjų medžiagų parinkimo programa. Programą „Greenlist“ sukūrėme dar 2001 m., kad ji padėtų mums gaminti kiek įmanoma geresnius gaminius, saugant žmonių sveikatą ir aplinką. 

    Ji apima keturių pakopų vertinimo procedūrą dėl kiekvienos sudedamosios dalies galimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, kad gaminių kūrėjai galėtų parinkti geriausias sudedamąsias dalis mūsų gaminiams. Visos mūsų tikrinamos sudedamosios dalys yra teisėtai naudojamos ir jas dažnai naudoja kitos bendrovės. Tačiau mes imamės papildomų priemonių joms įvertinti pagal mūsų pačių griežtus standartus.

    Programa „Greenlist“ yra grindžiama nuolatinėmis kruopščiomis pastangomis surinkti geriausius savo klasėje duomenis apie sudedamąsias dalis ir jų poveikį. Per tuos metus ją patikrino daugybė ekspertų, įskaitant pastarąjį 2017 m. atliktą ekspertinį įvertinimą.

    Daugiau apie bendrovės „SC Johnson“ programą „Greenlist“ galite sužinoti čia.

  • Nebūtinai. Natūralios arba naminės priemonės nebūtinai yra saugesnės, efektyvesnės ir turinčios mažiau alergenų. Tiesą pasakius, su dauguma natūralių produktų yra atlikta mažai arba neatlikta visai jokių mokslinių tyrimų, o tokios kompanijos kaip „SC Johnson“ savo produkcijos sudėčiai reikalauja atlikti išsamius toksikologinius vertinimus.

  • Dažai, konservantai ir kvapiosios medžiagos suteikia daug naudos. Dažai gali padėti suprasti, kad naudojate būtent tą produktą, kurį jums reikia naudoti. Arba – kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui, žvakėse, esantys dažai gali paįvairinti jūsų namų interjerą. Konservantai neleidžia augti mikrobams, kai produktas laikomas parduotuvės lentynoje arba jūsų namuose, pailgėja jo galiojimo laikas, jis išsaugo savo veiksmingumą ir nesugenda. Galiausiai dauguma žmonių sieja gaivų kvapą su švariais namais, į kuriuos norisi užsukti, todėl specialiai ieško produktų, kurie suteiktų tai.

  • D-limonenas yra eterinė kvapioji medžiaga, išdistiliuojama iš aliejaus, išgaunamo iš citrusinių vaisių žievelių. Daugumos mūsų kvapiųjų medžiagų sudėtyje yra mažas d-limoneno kiekis. D-limoneno naudojimas kelia tam tikrą susirūpinimą, nes kartais jis gali sukelti odos jautrumą arba alergiją, kai prie jo prisiliečiama. d-limonenas yra vienas iš ES 26 alergenų. ES 26 yra sąrašas, kuriame pateikiamos dažnai naudojamos kvapiųjų medžiagų sudedamosios dalys, galinčios sukelti odos reakcijas žmonėms, kurie jau yra alergiški šioms medžiagoms.

    Tačiau, laikydamiesi IFRA standartų, mes reikalaujame, kad kvapiųjų medžiagų ingredientai būtų naudojami tik koncentracijomis, nesukeliančiomis alerginių reakcijų žmonėms, kurie nėra jautrūs šioms medžiagoms. Ir, kai to reikalaujama pagal galiojančius įstatymus, jei naudojamas d-limonenas, tai turi būti aiškiai nurodyta ingredientų sąraše, esančiame atitinkamo gaminio etiketėje.

  • Glikolio eteriai yra ingredientų grupė. Nors įrodyta, kad glikolio eteriai turi neigiamą poveikį reprodukcinei sistemai, to negalima pasakyti apie visą šių ingredientų grupę. „SC Johnson“ leidžia naudoti TIK tas kvapiąsias medžiagas, kurių sudėtyje yra glikolio eterių, kurie atitinka Tarptautinės kvapiųjų medžiagų asociacijos standartus ir mūsų „SC Johnson“ standartus. 

  • Parabenai yra konservantų, plačiai naudojamų kosmetikos produktuose, grupė. Kai kuriose kvapiosiose medžiagose naudojame nedidelius parabenų kiekius, kurie išsaugo kvapą ir medžiagos sudėtį. Kai kurie žmonės yra alergiški konservantams, tačiau jų naudojimas yra labai svarbus. Jei nenaudotume konservantų, daugumos produktų galiojimo laikas būtų neilgesnis nei savaitė ar dvi, po to juos užterštų bakterijos, pelėsiai arba mielės. Todėl mums atrodo, kad konservantų naudojimas nedideliais kiekiais yra prasmingas. Mes naudojame tik tuos parabenus, kurie atitinka Tarptautinės kvapiųjų medžiagų asociacijos ir „SC Johnson“ standartus.

  • Ftalatai – tai didelė plačiai naudojamų ingredientų grupė. Mūsų kvapiųjų medžiagų paletėje ftalatai nenaudojami. 2008 metais iš savo tiekėjų pareikalavome, kad ftalatų koncentracija „SC Johnson“ kompanijai tiekiamose kvapiosiose medžiagose po truputį būtų mažinama.

  • Daugybę metų muskusas kvapiosioms medžiagoms būdavo išgaunamas iš muskusinių elnių patinų liaukų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl etinių ir ekonominių priežasčių sintetiniai muskusai pakeitė natūralius muskusus. Polycyclic ir nitromusks yra du sintetinių muskusų tipai. „SC Johnson“ kvapiosiose medžiagose nenaudojami nitromusks, kurie siejami su reprodukcinėmis problemomis. Mes nenaudojame policiklinių muskusų (pavyzdžiui, Galaxolide ir Tonalide), kurie dažnai naudojami buitiniuose ir kosmetikos produktuose, nors jie nėra klasifikuojami nei kaip toksiški, nei kaip bioakumuliaciniai (vadinasi, neturima duomenų, kad jie kauptųsi aplinkoje).

    Beje, neseniai atlikus mokslinius tyrimus, šių policiklinių muskusų buvo aptikta kraujo ir motinos pieno mėginiuose. Kai susiduriame su tokia nauja informacija, analizuodami ingredientą, imamės papildomų atsargumo priemonių, tačiau neturime jokių mokslinių įrodymų, kad mūsų kvapiosiose medžiagose naudojamas policiklinių muskusų kiekis turėtų nepageidaujamo poveikio. Kaip ir su visais kitais mūsų ingredientais, jei apie policiklinius muskusus atsiras daugiau naujos informacijos, mes ją įvertinsime ir, jei reiks, pakeisime savo kvapiųjų medžiagų paletę.